Šitame straipsnyje papasakosime kas yra tas vapsvaėdis ir apie pačią gelbėjimo operaciją. Vapsvaėdis – tai vanagynių šeimos paukštis, priklausantis vapsvaėdžių genčiai. Perinti, migruojanti rūšis. Dažniausiai pastebima gegužės – rugsėjo mėn.
Perinčios populiacijos būklė palanki. Rūšies apsaugai skirtos Rūdninkų, Žalioji ir Labanoro girios, taip pat Adutiškio – Guntauninkų, Būdos – Pravieniškių, Plinkšių ir Vainuto miškai.
Vapsvaėdis paplitęs visoje Lietuvoje, kiek dažnesnis vidurinėje ir rytinėje dalyse. Lietuvoje peri 300-400 porų.
Gyvena įvairiuose miškuose šalia pievų, didesnių aikštelių, netoli aukštapelkių. Migruojančių paukščių galima pamatyti ir gyvenvietėse.
Spalvinis spektras labai įvairus. Patino galva pilka, patelės kiek išmarginta. Kūno viršutinė dalis rusva. Uodegos gale dvi, o gale viena plačios skersinės juostos. Apatinė kūno juosta dažniausiai balta su retomis skersinėmis dėmėmis, kartais visai skersai raiba. Pilvo zona dar esti ruda ar gelsva, nedėmėta arba su balsvomis dėmėmis.
Snapas juosvas, kojos geltonos, nagai juodi.
Jaunikliai dažniausiai visai rūdi, jų galva, kaklas ir sparnai dėmėti; galva kartais balsva ir tamsiai dėmėta. Apatinė kūno pusė balta su rudomis dėmėmis.
Na, o dabar apie Vapsvaėdžio gelbėjimą.
Patį plėšrūną Varėnos miškuose aptiko gamtos fotografai ir operatoriai Ričardas Anusauskas ir Rūta Žemaitienė. Paukštis buvo sužeistu sparnu ir negalėjo paskristi. Greičiausiai buvo užpultas kito plėšrūno arba įstrigęs kažkur.
Pats sparno sužalojimas gana komplikuotas dėl daugybinių lūžių, pažeistų raumenų ir kitu audinių.
Buvo nuspręsta nepalikti gražuolio vapsvaėdžio likimo valiai ir pristatyti jį pas gyvūnų veterinarą dėl galimo gydimo ir operavimo, reabilitacijos.
Kelias dienas bandėme susiekti su įvairiomis institucijomis (Valstybinėmis) dėl laukinio sužeisto laukinio paukščio skubios pagalbos ir susidūrėme su visišku abejingumu, kol galiausiai radome Buivydiškių veterinarijos kliniką, kuri mielai priėmė ir suteikė pagalbą.
Ankstų sekmadienio rytą važiavau su dideliu narvu pas Ričardą Anusauską iki Varėnos paimti sužeisto paukščio ir pristačiau jį į veterinarijos kliniką Vilniuje.
Vapsvaėdis buvo labai silpnas ir sužeistas ir perduotas gydimui.
Kaip teisingiausia elgtis tokioje situacijoje radus sužeistą paukštį laukinėje gamtoje?
Gamta pati geriausiai susitvarko su savimi, tai yra ekosistema. Kartais žmonės nori gero ir stengiasi padėti laukinei gamtai išgyventi, tačiau tai ne visada yra geriausias sprendimo būdas.
Sužeistas sparnas yra viena pagrindinių paukščio funkcionavimo kūno dalių, reikalingų išgyvenimui, o tai reiškia, kad kuo sužeidimas stipresnis, tuo mažesni šansai paukščiui išgyventi ir sudėtingesnis jo gydymas.